BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Širdis apie kitus

Metų baigimo proga parašysiu šį bei tą, ką jau čia širdis sumanė pasakyti.
Na, šie metai iš manęs daug atėmė, daug pakeitė dalykų iš pagrindų, bet kaip ir visiems kitiems. Žmonėms su kuriais maniau, kad niekada gyvenime nebešnekėsiu, parašiau ir supratau, kad tas ,,danties griežimas” yra nereikalingas dalykas, nes mes visi klystam, visi skaudinam, norim to ar ne. Tiesiog kartais mūsų poelgis tuo metu atrodo tinkamas ir logiškas, o po daug laiko, pamatome kitaip. Bet jei neklystume, nejudėtume į priekį. Per šiuos metus išmokau, kad vis dėlto, per gyvenimą einame vieni ir pagrindą pasidarome patys sau, bet… Bet kiti aplinkui mums yra taip pat svarbūs, nes jie tinkamu laiku pastumia mus į vieną ar kitą pusę ir pasirodo, kad visgi taip turėjo būti. Ir tai ne tik draugai ir šeima, tie vadinami ,,priešai” dar tvirčiau mus pastato ant savo kojų, nes mes turime būti stipresni. Ir tie dūriai į širdį nuo pačių brangiausių žmonių, jie taip pat sustiprina, nors ir pamiršti jų negaliu. Supratau kaip gera būti niekuo. Nusiimti visas etiketes, visus apibūdinimus ,,griežta”, ,,gera”, ,,protinga”, ,,pikta”… Ir tiesiog būti. Kai pasakai ,,Aš ESU.” ir daugiau nieko. Supratau, kad mano gyvenime kiti žmonės yra tiesiog nuostabūs. Aplink mane yra krūva nuostabių žmonių ir aš labai džiaugiuosi turėdama galimybę juos pažinti ir bendrauti. Aš džiaugiuosi, kad žmonės, kurių nemačiau labai ilgą laiką, su džiaugsmu nori susitikti ir susitikus nebūna nejaukumo, svetimumo. Aš džiaugiuosi, kad kaikurie ypatingi žmonės brido per mėšlo krūvas ir vistiek šiai dienai tik šiltai į mane žiūri ir akys dega šiluma. Aš džiaugiuosi, kad mano akys dega šiluma, o ne pykčiu. Džiaugiuosi, kad pavydas ir pyktis man tapo svetimi ir jų vietas užėmė supratingumas ir ramybė. Pagaliau išmokau save vertinti ir mylėti, kas man buvo taip svetima ir iš pažiūros neįmanoma. Juk aš tiek minusų turiu, tiek klaidų pridariau… Bet šiandien aš nesigailiu nieko. Kaikuriuos man svarbius žmones labai įskaudinau, bet to nepakeisiu, ką galiu padaryti, tai šią akimirką gyventi kaip geriausią savęs versiją.
Labai noriu, kad visi būtų laimingi ir rastų savo kelią, kad pamirštų nuoskaudas, pavydą, apkalbas. Kad rastų ramybę savyje ir jausmų netramdytų. Kad išgirstų savo širdis ir neieškotų atsakymo rytojuje ar vakar dienoje. Ateitis niekam nėra garantuota, o praeitis jau yra žuvus. Viskas, ką mes turime, tai dabar ir nė minute vėliau ar anksčiau. Būkit visi laimingi. Tikėkite, kad yra dalykų, kurių mes niekada nesuprasime, bet galime jausti ir kad galiausiai iš visų situacijų rasime savo kelią.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą