BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Širdis apie kitus

2017-04-15 parašė sielosakys

Metų baigimo proga parašysiu šį bei tą, ką jau čia širdis sumanė pasakyti.
Na, šie metai iš manęs daug atėmė, daug pakeitė dalykų iš pagrindų, bet kaip ir visiems kitiems. Žmonėms su kuriais maniau, kad niekada gyvenime nebešnekėsiu, parašiau ir supratau, kad tas ,,danties griežimas” yra nereikalingas dalykas, nes mes visi klystam, visi skaudinam, norim to ar ne. Tiesiog kartais mūsų poelgis tuo metu atrodo tinkamas ir logiškas, o po daug laiko, pamatome kitaip. Bet jei neklystume, nejudėtume į priekį. Per šiuos metus išmokau, kad vis dėlto, per gyvenimą einame vieni ir pagrindą pasidarome patys sau, bet… Bet kiti aplinkui mums yra taip pat svarbūs, nes jie tinkamu laiku pastumia mus į vieną ar kitą pusę ir pasirodo, kad visgi taip turėjo būti. Ir tai ne tik draugai ir šeima, tie vadinami ,,priešai” dar tvirčiau mus pastato ant savo kojų, nes mes turime būti stipresni. Ir tie dūriai į širdį nuo pačių brangiausių žmonių, jie taip pat sustiprina, nors ir pamiršti jų negaliu. Supratau kaip gera būti niekuo. Nusiimti visas etiketes, visus apibūdinimus ,,griežta”, ,,gera”, ,,protinga”, ,,pikta”… Ir tiesiog būti. Kai pasakai ,,Aš ESU.” ir daugiau nieko. Supratau, kad mano gyvenime kiti žmonės yra tiesiog nuostabūs. Aplink mane yra krūva nuostabių žmonių ir aš labai džiaugiuosi turėdama galimybę juos pažinti ir bendrauti. Aš džiaugiuosi, kad žmonės, kurių nemačiau labai ilgą laiką, su džiaugsmu nori susitikti ir susitikus nebūna nejaukumo, svetimumo. Aš džiaugiuosi, kad kaikurie ypatingi žmonės brido per mėšlo krūvas ir vistiek šiai dienai tik šiltai į mane žiūri ir akys dega šiluma. Aš džiaugiuosi, kad mano akys dega šiluma, o ne pykčiu. Džiaugiuosi, kad pavydas ir pyktis man tapo svetimi ir jų vietas užėmė supratingumas ir ramybė. Pagaliau išmokau save vertinti ir mylėti, kas man buvo taip svetima ir iš pažiūros neįmanoma. Juk aš tiek minusų turiu, tiek klaidų pridariau… Bet šiandien aš nesigailiu nieko. Kaikuriuos man svarbius žmones labai įskaudinau, bet to nepakeisiu, ką galiu padaryti, tai šią akimirką gyventi kaip geriausią savęs versiją.
Labai noriu, kad visi būtų laimingi ir rastų savo kelią, kad pamirštų nuoskaudas, pavydą, apkalbas. Kad rastų ramybę savyje ir jausmų netramdytų. Kad išgirstų savo širdis ir neieškotų atsakymo rytojuje ar vakar dienoje. Ateitis niekam nėra garantuota, o praeitis jau yra žuvus. Viskas, ką mes turime, tai dabar ir nė minute vėliau ar anksčiau. Būkit visi laimingi. Tikėkite, kad yra dalykų, kurių mes niekada nesuprasime, bet galime jausti ir kad galiausiai iš visų situacijų rasime savo kelią.

Rodyk draugams

Gyvenimo kelias

2017-04-15 parašė sielosakys

Gyvenimas kaip kelias kuriuo einame. Kartais jis būna tiesus, gražus, tarsi naujai nulietas ir juo eiti vien tik malonumas, o kartais jis būna grublėtas, nelygus, sukelia mūsų kojoms diskomfortą, bet jei pakeliame akis nuo tų kliūčių, kurios yra prieš mūsų kojas, pamatome stulbinantį ir kvapą gniaužiantį vaizdą.. Ir tai yra gyvenimo grožis: Sugebėti pakelti akis ir padėkoti už tai, ką man gyvenimas suteikia dabar, kad ir koks grublėtas tas mano keliukas.

Susitikime tarp eilučių - sielos ir širdies gelmėse.

Rodyk draugams

Tavo ir Mano spalvos

2017-04-14 parašė sielosakys

Keistas tas gyvenimas, o dar keistesnės jo taisyklės ir žaidimas. Gyvenimas apsupa mus nuostabiausiomis spalvomis. Kartais mums jos atrodo negražios, nereikalingos, per ryškios ar per geros, kad būtų tiesa. O kartais prarandame žadą nuo spalvos šiltumo, grožio, didingumo. Bet kaip keistai visgi veikia tas gyvenimas ir su lyg kiekvienu žmogumi jis tarsi atneši spalvų paletę, kurią mes vėliau naudojame tapant mūsų istorijos kūrinį. Kartais mes spalvas skoliname tam žmogui, o kartais jis sako ,,žiūrėk kokią spalvą turiu!” ir iš tiesų, tai būna kažkas nauja, nematyta, nuostabu ir įspūdinga. Kartais mes turime šimtus skirtingų kreidelių, dažų, pieštukų, o kartais jas suskaičiuoti užtenka ant rankos pirštų. Kartais tapymas trunka pusę amžiau, o kartais vos kelias dienas ir rodos per jas spėjome nutapyti tiek, kiek rodos buvo neįmanoma. Bet savo darbą kažkada baigiame, tiesa?
Ir tada kabiname ant savo sienos. Lyginame, grožimės žvelgdami į visus tuos kūrinius. Kai kuriuos juos sudedame į tamsų, drėgną, šaltą rūsį, kur eiti nenorėtume net ir karo atveju. Kartais šveičiame juos tiesiai į krosnį ir sudeginame viską, kas įvyko tą laikotarpį su tuo žmogumi. Bet… Mes pabaigoje visada gauname pabaigtą darbą, net jei jis taip ir neatrodo, nes kartais kreidelės baigiasi, kartais pametame savo viziją, įkvėpimą ir nusprendžiame daugiau nebe piešti..

Gyvename spalvų pasaulyje ir eidami gyvenimo taku paliekame dryžius spalvų, kurias tuo metu naudojame. Kartais kito gyvenime nupiešiame nuostabiausius piešinius, o kartais užpaišome tai, kas kitam buvo gražu, brangu ir gera. Ir tik nuo manęs ar Tavęs priklauso kokias spalvas suteiksime, kokius potepius paliksime, ar pagerinsime kūrinio kokybę, ar mūsų piešinys bus padėtas kito rūsyje, o gal pakabintas gražiausioje sielos namų vietoje? Kurkime, Aš ir Tu.

Rodyk draugams

8/8

2017-03-31 parašė sielosakys

O dabar jau rimčiausias ir galutinis pasisakymas iš šių 8 dienų sudėtos visos šilumos. Aš labiausiai už viską esu dėkinga ir laiminga, kad mano prašymai To, kas ten yra aukščiau, kas matė mane, girdėjo, kad mano prašymai buvo išgirsti. Esu dėkinga savo angelams, kad jie išgirdo ko aš jų labai prašiau ir prašau. Aš su jais sutariau, kad tegul jie pas Tave pabūna ir Tau neša laimę, nes jei laimė aplankys Tave, aš taip pat jos gausiu ne ką mažiau. Džiaugiuosi, kad Tu drąsiai šuoliuoji gyvenimu, kad dalini savo šilumą, išmintį ir meilę visiems, kurie Tave supa. Ir aš ir visos širdies linkiu, kad kuo toliau, tuo didesniais šuoliais keliautum savo gyvenimo vingiais, kad laimė peržengtų visas įmanomumo ribas. Kad visi žmonės jaustų Tave, Tavo vidų ir tai vertintų, Kad sulauktum tūkstančio šypsenų iš tūkstančio žmonių. Kad sulauktum tūkstančio švelnių prisilietimų, kad pamatytum tūkstantį meilės kupinų akių. Kad Tavo akys vėl švytėtų mėlynai dėl to, kad esi LAIMINGA. Kad širdis degtų šiluma ir meile. Kad gyvenimas Tau toliau kuždėtų savo paslaptis. Kad saulė šviestų kasdien. Bet ne tik ši žvaigždė, bet Saulė Tavo viduje. Kad akys švytėtų. Kad šypsena stulbintų, o balsas būtų kaip gamtos melodija - teiktų ramybę, harmoniją ir džiaugsmą. Kad Tavo akyse galima būtų įžvelgti visą visatos žvaigždyną ir kiekviena toji žvaigždė pasakotų savo istoriją. Kad žmonės žiūrėtų į Tave tokiomis nustebusiomis akimis ir negalėtų pasakyti kiek daug Tu jiems reiški, nes tokių žodžių nėra. Kad jie žiūrėtų į Tave tokiomis kupinomis meilės akimis, kaip žiūrėdavau aš. Kad jie Tau pasakotų kaip neapsakomai jiems pasisekė ir kokie jie laimingi, kad gali į Tavąjį gyvenimą šio bei to atnešti. Prašau angelų, kad jie Tau leistų save pamatyti iš tų mylinčių žmonių akių ir pamatyti dar to, ko neteko matyti. Kad bent minutei parodytų tai, ką matau aš, kai stovi prieš mane. Kad bent minutei leistų pajausti, ką jaučiu aš. Kad negailėtų nuotykių ir įspūdžių, nepaisant to, kad daugelį dalykų gali numatyti. Tegul stebina gyvenimas Tave ir karts nuo karto palieka be žado. Tegul jis vis dar įneša kokią naują spalvą ir leidžia Tau pajausti naują potyrį. Tegul jis prieš užmiegant pasako ,,Gera, kad Esi”. Linkiu skleisti savo sparnus, kilti aukštyn ir gyventi laisve. Linkiu būti pačia geriausias Sau, o tada jau ir tiems šimtams žmonių, kurie pamatę Tave nori prieiti ir susišildyti nuo Tavo skleidžiamo gėrio. Aš Tau linkiu… Linkiu ir nuoširdžiausiai, iš visos savo širdies, iš visos savo senos sielos, siunčiu Tau tai, kas Tau ir tiktai Tau yra geriausia, gražiausia, mylimiausia.. Dievas, Dangus, Visata žino.. Aš jiems pasakojau apie laimę pažinti Tave.. Būk. Mano džiaugsme ir meile.

Rodyk draugams

7/8

2017-03-31 parašė sielosakys

O dabar. Dabar, šiandien, aš Tave vertinu labiausiai. Labiau nei vakar, labiau nei tada, kai rodos buvome neišskiriami žmonės. Ir Tau pasirodžius, nesvarbu po kiek laiko, aš visada sureaguoju taip pat. Mano širdis suplaka dar vieną papildomą kartą, o kūne nuvilniją šilumos banga iki pat galūnų paskutinių ląstelių. Ir ne drugeliai mano skrandyje skraido, nes ne tokia ta meilė, kokią visi apibūdintų pamatę mano švytinčias akis žvelgiančias į Tave. Tai yra nesuvokiamas dalykas ir tik jaučiamas. Tik siela gali tą pajausti. O manoji jaučia. Nors aš manau, kad mūsų abiejų gyvenimai išsiskyrė jau visiems laikams, nors mes gal susitiksime dar, bet jau tai nebebus ,,mūsų” ar ,,mes”, o tai liks Aš ir Tu. Ir visai nesvarbu, kad mūsų gyvenimo keliai išsiskyrė, aš Tave lyg šiol myliu ir po dešimties metų ar penkiasdešimties mylėsiu lygiai taip pat ir dar stipriau nei myliu dabar. Ir nors sakai, kad tai pasikeis, kad tie dalykai praras prasmę su laiku, Tu klysti. Nes aš tą jaučiu. Net jei ir Tu man nebejausi jokio ryšio, tai visai nesvarbu. Aš žinau, kad ieškojau Tavęs, kad pamilčiau ir suprasčiau, kas esu aš. Kad rasčiau priežastį ištverti viską ir pažinti meilę iš praėjusių gyvenimų. Žinau, kad visada norėsiu Tave nešti ant rankų, nors Tau ši mintis nepatinka. Nors ir nebenori iš manęs nieko gauti, aš vistiek kiekvieną dieną galvosiu ir kursiu, tik šie visi dalykai atiteks kitiems, kas juos įvertins. Aš ir toliau kiekvieną dieną prašysiu laimės Tau. Prašysiu, kad sukurtum šeimą ir turėtum tą mažą stebuklą. Visada Tau linkėsiu tik pačių nuostabiausių dalykų. Ir ne rožėm kloto kelio, bet prasmingų ir spalvingų jausmų. Ir kiekvieną dieną stovėsiu mintimis Tau už nugaros, kad, jei susvyruotum, atstatyčiau Tave ant kojų. Ir jei mes nesusitiksime daugiau čia, mano siela ras Tave anapus, kai ir Tu ten ateisi ir tada ji Tau viską paaiškins, atsakys į tuos klausimus, į kuriuos mano žemiška širdis ir protas yra nepajėgūs atsakyti..

Rodyk draugams

6/8

2017-03-30 parašė sielosakys

Na, šiandien apie tą kažkurį šansą, kurį man suteikei vasaros gale prieš kelionę. Kai vėl viskas taip gražu ir gera tapo. Buvo sunku patikėti to amžinumu ir kilo labai daug abejonių, bet širdis neleido praleisti nei vienos akimirkos be laimės ir meilės. Su kiekviena diena vėl keldavausi laiminga. Ir vėlgi.. Supratau, kad Tave tik dar labiau myliu. Norėjau, kad viskas būtų taip kaip pirmąją vasarą, bet jau nei aš nei Tu nebebuvome tie patys žmonės. Tik žinojau, kad aš Tave myliu stipriau nei tada, kai maniau, kad jau stipriau mylėti nebesugebėsiu. Ir nors skaudėjo Tau ir man, negalėjau nieko daugiau padaryti apart mylėjimo. Ir Tave pamačius viltis vėl sugrįždavo… Nenuostabu. Esi brangiausia, kas man įvyko gyvenime.

Rodyk draugams

5/8

2017-03-29 parašė sielosakys

Rodos per tuos 2 mėnesius įvyko tiek dalykų, kurių neteko matyti ir per visus savo tuo metus 19 metų. Tiek daug išjausta, tiek daug prasišypsota, tiek daug juoko išgirsta… Tiek daug žodžių sutalpinta į širdį. Ir tokių gražių ir tokių šiltų, nuoširdžių. Net kai ir mus užklupo tyla, kai maniau, kad viskas buvo ,,trumpai, bet gerai”, aš supratau, kad net tada aš nė velnio nesuvokiau kaip stipriai Tave myliu. Net kai ir dėdavau tašką ir sakydavau, kad išeinu amžiams, negalėdavau to padaryti, nes mane vedė toji meilė atgal. Liepdavo man sustoti ir prieš imantis veiksmų dar gerai pagalvoti, ką prarasčiau ir ką manieji poelgiai pasakytų apie save, apie tai, kaip supratau Tave ir ką man reiškia mano pasakyti žodžiai. Ir ta tyla, tie nuvarymai tik sustiprino mane ir tai, ką jaučiau. Tai tik padėjo man įsiklausyti į savo širdį ir pagaliau išgirsti sielą. O ši pasakė, kad aš neklydau ir neklystu. Ir net jei Tavęs daugiau nebe pamatysiu, vistiek Tau skleisiu ir atiduosiu savo šilumą, džiaugsmą ir stiprybę. Vistiek laimės būsenoje pagalvosiu apie Tave ir pasakysiu ,,imk didesnę dalį to, ką jaučiu dabar”, nes tą visada ir darydavau, kai Tu to nematydavai. Nes ir badaujanti Tau atiduočiau savo paskutinį kąsnį..

Rodyk draugams

4/8

2017-03-28 parašė sielosakys

Visai nenuostabu, kad aš gavau priklausomybę nuo buvimo šalia tavęs. Priklausomybę nuo Tavęs. Nes mums susitikus, aš jausdavausi pilna. Mano siela daugiau nieko neprašė. Širdis vis dar spango su lyg kiekviena diena, kad radau draugą, kad taip stipriai pamilau. Ir puikiausia buvo, kad Tu ateidavai pas mane, kad sustodavai ir nepraeidavai, kad kviesdavai mane savo žvilgsniu. Mane lepindavai ir leisdavai man lepinti Tave. Ir vis, karts nuo karto prisiliesdavai. Labai švelniai, bet aš jaučiau… Jaučiau ir visam gyvenimui įsidėmėjau kokios karštos yra Tavosios rankos. Leisdavai man Tave kiekvieną dieną lydėti, nes žinojai, kad man tai reiškia visą pasaulį, net jei ir nenorėdavai tuo metu kalbėti, nes būdavo sunku. Leidai man Tave saugoti, Tavimi rūpintis ir tą darei man. Parodei man vieną iš nesavanaudiškiausių jausmų. Ir jau tada aš žinojau, kad ateinu ten tik dėl Tavęs. Jau tuo metu linkėjau Tau tai, ko dar pati nepatyriau, bet kas neštų tokius jausmus, kurie siūbuotų savo meilės rankose, kurie atneštų nuotykių ir Tu švytėtum kiekvieną dieną vis stipriau. Jau Tada norėjau, kad Tavo šypsena būtų nenubraukiama ir akys alsuotų ugnelėmis, o siela aplinkui orą dažytų šilčiausiomis spalvomis..

Rodyk draugams

3/8

2017-03-27 parašė sielosakys

Toliau po laiško viskas vyko labai greitai ir nuostabiai. Mano dienos tikslas tapo pasisveikinimas su Tavimi ir tos šildančios šypsenos pamatymas. Nors ir būdavome už 50 metrų, sulaukdavau iš Tavęs skambučių ir kiekvieną kartą mano širdis suplakdavo papildomai išvydus Tavo vardą mano telefono ekrane. Ir pilis statydavom iš visų tų dėžų. Ir atėjus tik penkioliką minučių Tave pakalbinti, išeidavau po poros valandų, nes tie pokalbiai man būdavo laimingiausi mano dienoje, savaitėje, mėnesyje. Nemėgai mano skaičiavimo, bet jis man leisdavo pajausti tą džiaugsmą, kuris mane lydėjo tą akimirką. Ir kiekviena diena mane lydėjo su džiaugsmu, kuriuo buvo sunku patikėti, nes visa tai man buvo nauja, netikėta. Nes radau tai, ko ieškojau visą gyvenimą. Nes mane mylėjai stipriau nei aš jaučiausi verta. Nes leidai man mylėti Tave ir parodei, kokią nežemišką siela turi. Leidai man į ją žvelgti Tavo akyse…

Rodyk draugams

2/8

2017-03-26 parašė sielosakys

Jau po savaitės nuo mūsų pirmo pokalbio, sulaukiau laiško. Pirmojo ir tikriausiai vienintelio laiško, kurį skaičiau atokiau nuo visų, nes tik paėmus jį į rankas jaučiau kažką naują, kažką netikėto.
Buvau nustebusi, nesitikėjau, kad gausiu tokius šiltus jausmus ir žodžius iš Tavęs. Atėjau Tau pasakyti, kad Tu esi daug daugiau vertas žmogus nei kad manai, kad esi vertas pačių nuostabiausių dalykų.
Ir nuo tos dienos, iš visos širdies linkėjau su kiekviena diena vis nuostabesnių dalykų ir laimės. Jau tuomet maniau, kad myliu Tave besąlygiškai, tačiau kiekvieną dieną tai stiprėja ir tyrėja ir kas buvo vakar, atrodo taip kvaila palyginus su šia diena…

Rodyk draugams